All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:

4.24 Kodėl Bažnyčia nepritaria tos pačios lyties žmonių „santuokai“?

Lytiškumas

Kai kurie žmonės jaučia stipresnį potraukį tos pačios, o ne priešingos lyties atstovams. Pats savaime šis potraukis nėra nuodėmė. Tačiau homoseksualūs veiksmai laikomi blogais tiek Senajame, tiek Naujajame Testamentuose (1 Kor 6, 9-10)1 Kor 6, 9-10: Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.. Katalikams santuoka yra vyro ir moters ryšys. Homoseksualių asmenų „santuoka“ negali būti vaisinga tuo pačiu būdu, kaip vyro ir moters santuoka, kurioje dalinantis meile lytiniais santykiais gali natūraliu būdu gimti vaikai.

Tuo pat metu neturėtume griežtai teisti kitų žmonių. Yra didelis skirtumas tarp to, kas ir kokie yra žmonės, ir ką jie daro. Labai svarbus yra krikščioniškas įsakymas su visais elgtis pagarbiai ir jautriai.

                                                                                                                  > Daugiau skaityk knygoje

Visi, homoseksualūs ar heteroseksualūs, yra Dievo mylimi ir laukiami Bažnyčioje. Tos pačios lyties asmenų santuokos yra neįmanomos, nes jos prieštarauja lytiškumo prasmei ir tikslui.

Bažnyčios išmintis

Kokios yra pagrindinės nuodėmės skaistumui?

Nuodėmės, pagal savo objekto prigimtį iš esmės priešingos skaistumui, yra šios: svetimavimas, masturbacija, paleistuvavimas, pornografija, prostitucija, prievartavimas ir homoseksualūs veiksmai. Šios nuodėmės yra gašlumo ydos išraiška. Tokie veiksmai, atliekami nepilnamečių atžvilgiu, yra dar sunkesni, nes jais kėsinimasi į jų fizinį bei moralinį integralumą. [KBKS 492]

Kaip žiūrėti į žmogų, kuris jaučia lytinį potraukį prie tos pačios lyties žmogaus?

Bažnyčios nuomone, kūrinija taip sutvarkyta, kad vyras ir moteris jaučia poreikį papildyti vienas kitą ir bendrauti tarpusavyje, kad galėtų padovanoti gyvybę vaikams. Todėl Bažnyčia homoseksualioms praktikoms negali pritarti. Tačiau krikščionys privalo su visais žmonėmis, kad ir kokia būtų jų seksualinė orientacija, elgtis pagarbiai ir su meile, nes Dievas gerbia ir myli visus žmones.

Nėra žmogaus žemėje, kuris būtų kilęs ne iš motinos ir tėvo ryšio. Todėl kai kuriems homoseksualios orientacijos žmonėms labai skausminga nejausti erotinio potraukio priešingos lyties žmogui ir taip būti priverstiems atsisakyti kūniško jų sąjungos vaisingumo, kuris atitinka žmogaus prigimtį ir Dievo sukurtą tvarką. Tačiau Dievas žmones patraukia prie savęs įvairiais būdais: trūkumas, netektis arba trauma, kai susitaikai ir tai priimi, gali tapti paskata atsiduoti į Dievo rankas, Dievo, kuris viską sutvarko ir yra didingesnis išganydamas nei sukurdamas. [Youcat 65]

Kaip Bažnyčia vertina homoseksualumą?

Dievas sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį ir paskyrė juos vienas kitam priklausyti ir kūniškai. Bažnyčia besąlygiški priima potraukį į homoseksualumą jaučiančius žmones. Jie neturi būti diskriminuojami. Kartu Bažnyčia tvirtina, kad visos lytinio potraukio tos pačios lyties asmenims formos neatitinka Kūrėjo nustatytos tvarkos. [Youcat 415]

Štai ką sako popiežiai

<...> „Dėl planų homoseksualių asmenų sąjungas prilyginti santuokai pasakytina, jog nėra jokio pagrindo homoseksualias sąjungas laikyti net iš tolo panašiomis ar analogiškomis Dievo planui dėl santuokos ir šeimos“; nepriimtina „šiuo klausimu daryti vietinėms Bažnyčioms spaudimą ir kad tarptautinių institucijų finansinė parama neturtingoms šalims būtų priklausoma nuo įstatymų, kuriais įsteigiama „santuoka“ tarp tos pačios lyties asmenų, priėmimo“. [Popiežius Pranciškus, Amoris Laetitia, 251]