All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:

1.10 Kodėl Biblija tokia svarbi?

Biblija: tiesa ar melas?
Biblija – Dievo Žodis, žinia, skirta tau čia ir dabar. Jei atsiversi, gali išgirsti Dievą, kalbantį su tavimi.

Bažnyčios išmintis

Koks Šventojo Rašto vaidmuo Bažnyčios gyvenime?

Šventasis Raštas Bažnyčios gyvenimui teikia atramą ir stiprybę. Bažnyčios vaikams jis yra tikėjimo tvirtybė, dvasinio gyvenimo maistas ir šaltinis. Šventasis Raštas yra teologijos ir pastoracinio skelbimo siela. Pasak psalmininko, jis yra "žibintas mano kojoms ir šviesa mano takui" (Ps 119:105). Štai kodėl Bažnyčia ragina dažnai skaityti Šventąjį Raštą, nes „nepažinti Raštų reiškia nepažinti Kristaus“ (šv. Jeronimas). [KBKS 24]

Ar Šventasis Raštas iš tiesų yra Dievo žodis?

"Šventojo Rašto knygos tvirtai, ištikimai ir be klaidos moko tiesos“, nes jos yra įkvėptos, t.y. surašytos įkvėpus Šventajai Dvasiai, o jų autorius yra Dievas" (Vatikano II Susirinkimas, DV 11).

Biblija nenukrito iš dangaus ir Dievas tikrai jos nepadiktavo žmonėms kaip rašymo automatams. „Šventosioms knygoms užrašyti Dievas pasirinko žmones, kurie, būdami įrankiai, naudojosi savo sugebėjimais bei jėgomis, kad, Dievui veikiant juose ir per juos, kaip tikri autoriai užrašytų visa ir tik tai, ko jis norėjo“ (Vatikano II Susirinkimas, DV 11). Kad vienas ar kitas tekstas būtų priskirtas Šventajam Raštui, reikėjo bendro Bažnyčios pritarimo. Bendruomenės turėjo nutarti: „Taip, šiais žodžiais į mus prabyla pats Dievas – jie yra Šventosios Dvasios įkvėpti!“ Kurie pirmųjų krikščionių raštai iš tikrųjų įkvėpti Šventosios Dvasios, nuo IV a. yra įtraukti į vadinamąjį Šventųjų Raštų kanoną. [Youcat 14]

Kokią vietą mūsų tikėjime užima Kristaus Prisikėlimas?

Jėzaus Prisikėlimas yra mūsų tikėjimą į Kristų vainikuojanti tiesa ir drauge su Kryžiumi esminė Velykų slėpinio dalis. [KBKS 126]

Ar galima būti krikščionimi ir netikėti prisikėlimu?

Ne. "O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas." (1 Kor 15;14) [Youcat 104]

 

Štai ką sako Bažnyčios Tėvai

Nes ne iš kitų sužinojome apie mūsų išgelbėjimo sumanymą, tik iš tų, per kuriuos Evangelija atėjo pas mus. Anuomet jie kaip tik ją skelbė, vėliau Dievo valia perdavė mums surašytą į Raštus – būsimąjį mūsų tikėjimo šulą ir ramstį. [Šv. Ireniejus, Prieš erezijas, 3 knyga, 1 sk. (MG 7, 844; vertimas į lietuvių k. iš Bažnyčios Tėvai: nuo Apaštališkųjų Tėvų iki Nikėjos Susirinkimo: antologija, Vilnius: Aidai, 2003, p. 229)]