All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:

3.46 Kodėl akcentuojama nuodėmė, o ne viltis?

Eucharistija

Kai kurie mano, kad Bažnyčia per daug pabrėžia tai, ką žmonės daro blogai, užuot pabrėžusi, ką jie daro gerai. Bet ar tokia kritika pagrįsta? Jėzus atėjo suteikti mums apsčiai gyvenimo [>4.1](Jn 10, 10)Jn 10, 10: Vagis ateina vien tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.. Tačiau iš savo patirties visi žinome, kad darome klaidų ir nusidedame [>4.13].

Laimei, Jėzus nėra susikoncentravęs į mūsų nuodėmes ir iš visos širdies trokšta mums atleisti [>4.14]. Kad pasiruoštume ypatingam susitikimui su Jėzumi Eucharistijoje, mes prašome Jo atleidimo, kurio mums vėl ir vėl prireikia. Savo mirtimi ir Prisikėlimu [>1.26] Jis padarė šį atleidimą įmanomu [>3.38] kiekvienam iš mūsų. #TwGOD programėlėje [>Programėlė] peržvelk Sutaikinimo sakramento liturgiją ir norminius Mišių tekstus keliomis kalbomis.

 Daugiau skaityk knygoje [>Užsisakyk kitomis kalbomis]

 

Nuodėmė yra tikrovė – kaip ir Dievo atleidimas, kurio viliamės. Be atleidimo negalime eiti į priekį savo tikėjimo keliu.

Bažnyčios išmintis

Ką Eucharistija reiškia Bažnyčios gyvenime?

Tai viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė. Eucharistijoje savo aukščiausią tašką pasiekia Dievo pašventinamasis veikimas mūsų atžvilgiu ir jam teikiamas mūsų kultas. Ji apima visą dvasinį Bažnyčios gėrį – patį Kristų, mūsų Velykas. Eucharistija išreiškia ir sukuria dieviškojo gyvenimo bendrystę ir Dievo tautos vienybę. Švęsdami Eucharistiją, mes jau dabar vienijamės su dangaus liturgija ir iš anksto ragaujame amžinojo gyvenimo. [KBKS 274]

Kas yra Šventoji Eucharistija?

Šventoji Eucharistija – tai sakramentas, per kurį Jėzus Kristus atiduoda mums savo Kūną ir Kraują – save patį, kad mes Jam taip pat su meile atsiduotume ir susivienytume su Juo Šv. Komunijoje. Taip mes susijungiame su Kristaus Kūnu – Bažnyčia.

Trečiasis, po Krikšto ir Sutvirtinimo, Katalikų Bažnyčios Įkrikščioninimo sakramentas yra Eucharistija. Eucharistija yra slėpiningas visų sakramentų centras, nes joje vykstant perkeitimui paslėptu ir nekruvinu būdu sudabartinama istorinė Jėzaus Auka ant kryžiaus. Todėl Eucharistinė Auka yra „viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė“ (Vatikano II Susirinkimas, Lumen Gentium [LG] 11). Ji yra visa ko tikslas, už ją nėra didingesnio ir siektinesnio dalyko. Valgydami laužomą duoną vienijamės su Jėzaus, atidavusio už mus savo kūną ant medinio kryžiaus, Meile; gerdami iš taurės vienijamės su Tuo, kuris dėl mūsų išliejo savo kraują. Ne mes sugalvojome šį ritualą. Jėzus pats su savo mokiniais šventė Paskutinę vakarienę numatydamas savo mirtį. Jis padovanojo save mokiniams duonos bei vyno ženklais ir liepė švęsti Eucharistiją ir po Jo mirties. „Darykite tai mano atminimui“ (1 Kor 11, 24). [Youcat 208]

Kaip turiu būti pasirengęs priimti šv. Eucharistiją?

Kad galėtum priimti šv. Eucharistiją, turi būti katalikas. Žinodamas, kad esi sunkiai nusidėjęs, turi atlikti išpažintį ir prieš eidamas prie altoriaus susitaikinti su savo artimu.

Dar visai neseniai buvo įprasta mažiausiai tris valandas iki šv. Mišių nieko nevalgyti ir taip pasirengti susitikti su Kristumi Šv. Komunijoje. Dabar Bažnyčia rekomenduoja mažiausiai vieną valandą nevalgyti. Kitas pagarbos ženklas yra šventinis drabužis – juk einame pasimatyti su pasaulio Viešpačiu. [Youcat 220]

Štai ką sako popiežiai

Spe salvi facti sumus – esame išgelbėti viltimi“, – romiečiams ir mums sako Paulius (8, 24). „Atpirkimas“, išgelbėjimas, anot krikščioniškojo tikėjimo, nėra tiesiog duotas. Jis mums siūlomas ta prasme, kad mums dovanojama viltis, patikima viltis, kurios dėka galime pakelti dabartį: dabartimi, net jei ji sunki, galime gyventi bei ją priimti, jei ji veda į kokį nors tikslą ir jei esame dėl to tikslo tikri, jei tas tikslas pakankamai didis, kad pateisintų kelionėje dedamas pastangas. [Popiežius Benediktas XVI, Spe Salvi, 1]