All Tweets
prev
Ankstesnis:3.46 Kodėl akcentuojama nuodėmė, o ne viltis?
next
Kitas:3.48 Ar Jėzus iš tiesų yra Eucharistijoje? Kas yra konsekracija?

3.47 Kas parenka skaitinius? Ar galiu nusnūsti per pamokslą?

Eucharistija

Bažnyčia sudarė skaitinių „tvarkaraštį“, kad einantieji į bažnyčią per metus galėtų išgirsti kuo daugiau skirtingų Šventojo Rašto tekstų. Kiekviena diena arba šventė turi tam tikrus jai priskirtus skaitinius.

Homilijoje kunigas aiškina ir nagrinėja skaitinių prasmę. Dažnai daromos sąsajos su mūsų kasdieniu gyvenimu. Viena homilija gali „paliesti“ tave labiau nei kita, tačiau visada gali kažko iš jos pasisemti. Šiaip ar taip, joje kalbama apie Jėzų, kuris kviečia tave Juo sekti ir tapti tikrai laimingu! #TwGOD programėlė gali padėti tau sekti norminius Šv. Mišių tekstus daugeliu kalbų.

Skaitinius Šventosioms Mišioms kruopščiai parinko Bažnyčia. Homilija aiškina mums Dievo Žodį, todėl ji svarbi.
Bažnyčios išmintis

Kaip švenčiama Eucharistija?

Yra dvi didelės dalys, sudarančios vieną kulto aktą: Žodžio liturgija, apimanti Dievo žodžio skelbimą bei klausymąsi, ir Eucharistijos liturgija, apimanti duonos ir vyno atnašavimą, maldą, arba anaforą, su konsekracijos žodžiais ir komuniją. [KBKS 277]

Kurie šv. Mišių elementai būtini?

Kiekvienose šv. Mišiose (Eucharistijos šventime) yra dvi didelės dalys – Žodžio liturgija ir Eucharistijos liturgija (siaurąja prasme).

Žodžio liturgijoje klausomės skaitinių iš Senojo ir Naujojo Testamento ir Evangelijos. Be to, čia aiškinamas Dievo žodis ir kalbama visuotinė malda. Tuojau po to prasidedančioje Eucharistijos liturgijoje atnašaujami duona ir vynas, kalbama malda su konsekracijos žodžiais ir tikintiesiems dalijama Šv. Komunija. [Youcat 213]

Kaip vyksta šv. Mišios?

Šv. Mišios prasideda kunigo ir altoriaus tarnų (ministrantų, lektorių, giedotojų) įėjimu, atėjimu pas susirinkusius tikinčiuosius. Po pasisveikinimo bendrai išpažįstamos nuodėmės (gailesčio aktas), baigiama maldavimais Kyrie, eleison! („Viešpatie, pasigailėk!“). Paskui sekmadieniais (išskyrus gavėnios ir advento laiką) ir per šventes giedamas arba kalbamas Gloria (garbės himnas). Žodžio liturgija prasideda vienu arba dviem skaitiniais iš Senojo ir Naujojo Testamentų ir atliepiamąja psalme. Prieš Evangeliją giedamas (ar skaitomas) posmelis, prieš jį ir po jo giedama Aleliuja. Perskaitęs Evangeliją, kunigas arba diakonas, bent sekmadieniais ir švenčių dienomis, sako pamokslą (homiliją). Taip pat tik sekmadieniais ir švenčių dienomis bendruomenė išpažįsta savo tikėjimą (Credo, Tikėjimo išpažinimas), tada kalbama visuotinė užtarimo malda. Antroji šv. Mišių dalis prasideda atnašų paruošimu, kuris baigiamas atnašavimo malda. Eucharistijos šventimo viršūnė yra Eucharistijos malda, prasidedanti dėkojimo giesme, arba prefacija, ir Sanctus(„Šventas“). Dabar duonos ir vyno atnašos perkeičiamos į Kristaus Kūną ir Kraują. Eucharistijos malda baigiasi doksologija, vedančia į Viešpaties maldą. Paskui – ramybės palinkėjimas, Agnus Dei („Dievo Avinėli“), duonos laužymas ir šventųjų atnašų dalijimas tikintiesiems, dažniausiai tik Kristaus Kūno pavidalu. Šv. Mišios baigiamos tyliu apmąstymu, dėkojimu, pabaigos malda ir kunigo palaiminimu.

Maldavimai (Kyrie eleison – „Viešpatie, pasigailėk“)

Vad.: Viešpatie, pasigailėk!

Visi: Viešpatie, pasigailėk!

Vad.: Kristau, pasigailėk!

Visi: Kristau, pasigailėk!

Vad.: Viešpatie, pasigailėk!

Visi: Viešpatie, pasigailėk!

 

Arba:

Vad.: Kyrie eleison!                 Visi: Kyrie eleison!

Vad.: Christe eleison!              Visi: Christe eleison!

Vad.: Kyrie eleison!                 Visi: Kyrie eleison!

 

Garbės himnas (Gloria):

Garbė Dievui aukštybėse,

o žemėje ramybė geros valios žmonėms!

Šloviname Tave, aukštiname Tave,

lenkiamės Tau, garbiname Tave;

gėrimės Tavo didžia garbe,

Viešpatie Dieve, dangaus Valdove, visagali Dieve Tėve!

Viešpatie, vienatini Sūnau, Jėzau Kristau,

Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau!

Tu naikini pasaulio nuodėmes –

pasigailėk mūsų!

Tu naikini pasaulio nuodėmes –

priimk mūsų maldavimus!

Tu sėdi Dievo Tėvo dešinėje –

pasigailėk mūsų!

Tu vienas Šventas, Tu – vienatinis Viešpats,

Tu – pats didingiausias, Jėzau Kristau,

su Šventąja Dvasia Dievo Tėvo garbei. Amen.
 

Gloria in excelsis Deo

et in terra pax hominibus bonae voluntatis.

Laudamus te, benedicimus te,

adoramus te, glorificamus te,

gratias agimus tibi propter magnam gloriam tuam,

Domine Deus, Rex caelestis,

Deus Pater omnipotens,

Domine Fili unigenite, Iesu Christe,

Domine Deus, Agnus Dei,

Filius Patris,

qui tollis peccata mundi, miserere nobis;

qui tollis peccata mundi,

suscipe deprecationem nostram.

Qui sedes ad dexteram Patris, miserere nobis.

Quoniam tu solus Sanctus,

tu solus Dominus,

tu solus Altissimus, Iesu Christe,

cum Sancto Spiritu:

in gloria Dei Patris. Amen.

 

Dėkojimo giesmė Sanctus („Šventas“):

Šventas, šventas, šventas

Viešpats, galybių Dievas!

Pilnas yra dangus ir žemė Jo garbės.

Osana aukštybėse!

Garbė Tam, kurs ateina Viešpaties vardu!

Osana aukštybėse!

 

Sanctus, Sanctus, Sanctus Dominus Deus Sabaoth.

Pleni sunt caeli et terra gloria tua.

Hosanna in excelsis.

Benedictus qui venit in nomine Domini.

Hosanna in excelsis.

 

„Dievo Avinėli“ (Agnus Dei):

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, suteik mums ramybę!

 

Agnus Dei, qui tollis peccata mundi, miserere nobis.

Agnus Dei, qui tollis peccata mundi, miserere nobis.

Agnus Dei, qui tollis peccata mundi, dona nobis pacem.

[Youcat 214]

Štai ką sako popiežiai

Skelbk Žodį laiku ir nelaiku. Bark, drausk, bet visada maloniai; ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas. Tegul tavo žodžiai būna paprasti, kad visi galėtų suprasti, tegul tai nebūna ilgos homilijos. Leisk man pasakyti tau: prisimink savo tėvą, kai jis buvo labai laimingas, kad netoli tavo gimtojo miesto rado kitą parapiją, kur Mišios buvo švenčiamos be homilijos! Homilijos iš tiesų yra Dievo malonės perdavimas: tos, kurios yra paprastos, kad visi galėtų suprasti ir norėtų patobulėti. [Popiežius Pranciškus, Homilija, 2015 m. lapkričio 9 d.]