All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:
panorama van het Sint Pietersplein

2.8 Kas yra nuncijus?

Bažnyčia šiandien

Bažnyčiai, arba tiksliau Šventajam Sostui, atstovauja nuncijus. Jis yra kontaktinis asmuo tarp vietinės Bažnyčios ir popiežiaus kartu su centrine Bažnyčios valdžia Romoje. Nuncijus vaidina svarbų patariamąjį vaidmenį skiriant naujus vyskupus.

Nuncijus taip pat tarnauja kaip Šventojo Sosto ambasadorius: jis palaiko diplomatinius santykius su šalies, į kurią buvo paskirtas nuncijumi, valstybės vadovu. Bažnyčia palaiko diplomatinius santykius su maždaug 180 šalių.

> Daugiau skaityk knygoje

Nuncijus – kontaktinis asmuo, palaikantis ryšį tarp popiežiaus ir konkrečios šalies Bažnyčios. Taip pat ten jis yra Šventojo Sosto ambasadorius.

Bažnyčios išmintis

Koks yra įšventinimo į kunigus padarinys?

Šventosios Dvasios patepimu kunigas paženklinamas neišdildoma dvasine žyme, padarančia jį panašų į Kristų Kunigą ir įgalinančia veikti Kristaus kaip Galvos vardu. Būdamas vyskupų  bendradarbis, jis yra pašvęstas skelbti Evangeliją, švęsti dieviškąjį kultą, pirmiausia Eucharistiją, iš kurios semiasi jėgų savo tarnavimui, ir būti tikinčiųjų ganytoju. [KBKS 328]

Kaip švenčiamas Šventimų sakramentas?

Visų trijų laipsnių Šventimų sakramentą vyskupas teikia, uždėdamas rankas ant įšventinamojo galvos ir kalbėdamas iškilmingą konsekracijos maldą. Ja vyskupas prašo Dievą ypatingo Šventosios Dvasios išliejimo ir įšventinamojo tarnavimui reikalingų jos dovanų. [KBKS 331]

Kas gali teikti šį sakramentą?

Trijų laipsnių Šventimų sakramentą kaip apaštalų įpėdiniai teikia galiojančiai įšventinti vyskupai. [KBKS 332]

Kas gali priimti Šventimų sakramentą?

Kad šis sakramentas galiotų, jį priimti gali tik pakrikštytas vyriškosios lyties asmuo; Bažnyčia žino esanti saistoma paties Viešpaties šitokio pasirinkimo. Niekas neturi teisės reikalauti Šventimų sakramento, o tinkamumą tarnybai privalo įvertinti Bažnyčios vadovybė. [KBKS 333]

Ar priimančiam Šventimų sakramentą būtinas celibatas?

Vyskupystei celibatas visada būtinas. Kunigystei lotynų apeigų Bažnyčioje paprastai parenkami tikintys vyrai, gyvenantys celibate ir siekiantys jį išlaikyti „dėl dangaus karalystės“ (Mt 19, 12). Rytų Bažnyčiose neleidžiama tuoktis po įšventinimo. Nuolatiniais diakonais gali tapti ir vedę vyrai. [KBKS 334]

Kokie yra Šventimų laipsniai?

Šventimai yra trijų laipsnių: vyskupas (episkopatas), kunigas (presbiteratas), diakonas (diakonatas). [Youcat 251]

Kas vyksta per Vyskupo šventimus?

Vyskupo šventimai kunigui suteikia Šventimų sakramento pilnatvę. Jis įšventinamas apaštalų įpėdiniu ir tampa Vyskupų kolegijos nariu. Naujai įšventintas vyskupas su kitais vyskupais ir popiežiumi yra atsakingas už Bažnyčią, kuri pirmiausia jam paveda mokyti, šventinti ir vadovauti.

Vyskupo tarnystė yra būtent ganytojo pareigos Bažnyčioje, nes jos remiasi pirmaisiais Jėzaus liudytojais, apaštalais, ir jos yra Kristaus įsteigtų apaštalinio ganytojo pareigų tęsinys. Ir popiežius yra vyskupas, tačiau yra iš jų pirmas ir Vyskupų kolegijos pirmininkas. [Youcat 252]

Kaip svarbus vyskupas katalikui?

Katalikas jaučiasi savo vyskupui įsipareigojęs; vyskupas jam yra Kristaus atstovas. Be to, vyskupas su savo įšventintais pagalbininkais kunigais ir diakonais atlieka ganytojo tarnystę ir yra regimasis dalinės Bažnyčios (vyskupijos) pagrindas. [Youcat 253]

Kas vyksta per kunigų Šventimus?

Per kunigų Šventimus vyskupas prašo Dievą išlieti Šventąją Dvasią ir paženklinti šventinamąjį neišdildomu antspaudu, kuris reiškia, kad Ji niekada jo nepaliks. Kunigas, kaip savo vyskupo bendradarbis, skelbs Dievo žodį, teiks sakramentus ir, svarbiausia, švęs šv. Eucharistiją.

Kunigų Šventimai vyksta per šv. Mišias. Iš pradžių šventinamieji pristatomi, kiekvieną pašaukiant vardu. Po vyskupo pamokslo būsimas kunigas prižada vyskupui ir jo įpėdiniams savo klusnumą. Tikrasis Šventimų aktas – tai vyskupo rankų uždėjimas ir malda. [Youcat 254]

Kas vyksta per diakonų Šventimus?

Diakonų Šventimais, per Šventimų sakramentą, kandidatas paskiriamas jam būdingai tarnystei. Jis atstovauja Kristui, kuris atėjo „ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mt 20, 28). Šventimų liturgijoje sakoma, kad diakonas visiems atlieka žodžio, altoriaus ir meilės tarnystę.

Diakono pirmavaizdis yra šv. kankinys Steponas. Kai apaštalai Jeruzalės ankstyvojoje bendruomenėje buvo labai užsiėmę įvairiais karitatyviniais darbais, jie septynis vyrus įšventino ir paskyrė „tarnauti prie stalų“. Pirmas paminėtas Steponas, „pilnas malonės galios“, jis skelbė naująjį tikėjimą ir dirbo tarp bendruomenės vargšų. Daug šimtmečių diakonas buvo tik žemesnysis Šventimų laipsnis, o dabar jis vėl savarankiškas tiek celibate gyvenančių, tiek vedusių vyrų pašaukimas. Viena vertus, diakonatas turi iš naujo pabrėžti tarnaujantį Bažnyčios pobūdį, antra vertus, norėta, kad kunigams gelbėtų, kaip ankstyvojoje Bažnyčioje, tokio luomo žmonės, kurie galėtų perimti ypatingus pastoracinius ir socialinius Bažnyčios darbus. Ir diakono Šventimai visam gyvenimui paženklina įšventintuosius neišdildoma žyme. [Youcat 255]

Štai ką sako popiežiai

Mieli popiežiaus atstovai, būkite Kristaus buvimas, kunigiškas buvimas, kaip ganytojai <...> kurie tarnauja Bažnyčiai, turėdami skatinamąjį, tarnaujamąjį bendrystei ir taip pat ne visada lengvą peikiamąjį vaidmenį. Visa darykite su gilia meile! Net ir santykiuose su civiline valdžia bei savo kolegomis esate ganytojai: visada siekite gėrio, visų gėrio, Bažnyčios ir kiekvieno asmens gėrio. [Popiežius Pranciškus nuncijams, 2013 m. birželio 21 d.]