All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:
het heelal

1.1 Ar Didysis sprogimas nepaneigia tikėjimo į Dievą?

Sukūrimas ar atsitiktinumas?

Kai kurie žmonės galvoja, kad Bažnyčia yra nusistačiusi prieš mokslą ir todėl krikščionys taip pat privalo neigti Didįjį sprogimą. Bet yra priešingai!

Didžiojo sprogimo teoriją netgi pirmasis pasiūlė katalikų kunigas Žoržas Lemetras (Georges Lemaître, †1966), už tai buvęs oficialiai Bažnyčios pripažintas. Didžiojo sprogimo idėja puikiai dera su įsitikinimu, kad Dievas sukūrė pasaulį „ex nihilo“ (iš nieko).

> Daugiau skaityk knygoje

Didžiojo sprogimo teorija nepaneigia tikėjimo į Dievą. Priešingai, galima laikyti ją paaiškinimu, kaip Dievas pradėjo kurti Visatą.

Bažnyčios išmintis

Kaip Dievas sukūrė visatą?

Dievas sukūrė visatą laisva valia, su išmintimi ir meile. Pasaulis nėra būtinybės, aklos lemties ar atsitiktinumo padarinys. Dievas „iš nieko“ (ex nihilo) (2 Mak 7, 28) sukūrė sutvarkytą ir gerą pasaulį, kurį pats be galo pranoksta. Dievas išlaiko savo kūriniją būtyje ir ją palaiko, suteikdamas jai gebėjimą veikti ir vesdamas ją į atbaigimą per savo Sūnų ir Šventąją Dvasią. [KBKS 54]

Ar pasaulis – atsitiktinumo padarinys?

Ne. Dievas, o ne atsitiktinumas yra pasaulio Priežastis. Pasaulis, tiek jo kilmė, tiek jo tvarka ir tikslingumas, nėra nesąmoningai veikiančių veiksnių padarinys.

Krikščionys tiki, jog jie gali įžvelgti Dievo ranką Jo kūrinijoje. Jonas Paulius II 1985 m. prieštaraudamas mokslininkams, kurie visatą laiko atsitiktiniu, nesąmoningu ir betiksliu procesu, sakė: „Kalbėti apie atsitiktinumą visatoje, kurioje taip kompleksiškai sutvarkyti jos elementai ir kurioje viskas nepaprastai tikslinga, vadinasi, atsisakyti tirti mus supantį pasaulį. Iš tikrųjų tai būtų tolygu pripažinti, kad yra padarinių be priežasties. Tai reikštų žmogaus proto atsistatydinimą, kuris atsisako galvoti ir ieškoti problemų sprendimų.“ [Youcat 43]

Štai ką sako Bažnyčios Tėvai

Atsirandančių daiktų prigimčiai būdinga gauti pradžią iš to, kas jau egzistuoja. Ir man atrodė, kad galima lygiai taip pat teisingai sakyti, jog niekas amžinai neegzistuoja kartu su Dievu, bet kad visa, kas egzistuoja, yra Jo sukurta. [Šv. Metodijus, Apie laisvą valią, 2 sk. (ML 18, 244)]