All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:

3.17 Kodėl piligrimystė ir procesijos? Kas yra rekolekcijos?

Tradicijos ir liaudiškojo pamaldumo apraiškos

Kaip kad kvietė savo pirmuosius mokinius, Jėzus taip pat kviečia visus žmones šiandien Juo sekti  (Mk 1, 17) (Mk 1, 17): Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Piligrimas yra žmogus, kuris keliauja su Jėzumi, atlikdamas piligriminę kelionę į šventą vietą. Būdamas piligrimas tu turi du tikslus: viena vertus, augti santykyje su Dievu ir geriau pažinti save, kita vertus, pasistūmėti savo kelyje į dangų, kuris yra mūsų galutinis tikslas.

Iškilmingos procesijos, kurių metu giedame ir meldžiamės, primena mums, kad visi esame piligrimai. Atlikdamas rekolekcijas tu tiesiogine prasme tam tikram laikui pasitrauki iš kasdienio gyvenimo, kad galėtum visiškai susitelkti į Dievą.

> Daugiau skaityk knygoje

Piligrimystė ir procesijos primena, kad gyvenimas yra kelionė su Dievu ir kitais dangaus link. Per rekolekcijas atsitraukiame nuo kasdienio gyvenimo melstis.

Bažnyčios išmintis

Kokios liaudiškojo pamaldumo formos lydi Bažnyčios sakramentinį gyvenimą?

Krikščioniškosios liaudies religinis jausmas visada reikšdavosi tokiomis įvairiomis Bažnyčios sakramentinį gyvenimą lydinčiomis maldingumo formomis, kaip relikvijų gerbimas, šventovių lankymas, maldininkų kelionės, procesijos, Kryžiaus kelias, rožinis. Bažnyčia apšviečia tikėjimo šviesa ir skatina tikras liaudiškojo maldingumo formas. [KBKS 353]

Kokia yra maldingų kelionių prasmė?

Maldingoje kelionėje žmogus „meldžiasi“ kojomis ir visais pojūčiais patiria, kad jo visas gyvenimas yra ilga kelionė pas Dievą.

Dar senajame Izraelyje žmonės keliaudavo į Jeruzalės šventyklą. Ir krikščionys perėmė šį paprotį. Pirmiausia viduramžiais atsirado reguliari piligrimystė į šventąsias vietas (į Jeruzalę, prie apaštalų kapų Romoje ir Santjago de Komposteloje). Daugelis keliaudavo atgailodami, todėl dažnai šį sumanymą lydėdavo klaidinga mintis kankinančiomis pastangomis atsiteisti Dievui už savo klaidas. Šiandien maldingos kelionės išgyvena renesansą. Žmonės ieško ramybės ir jėgų, plaukiančių iš šių malonės vietų. Jie nenori veikti pavieniui, nori ištrūkti iš kasdienio bėgimo, atsikratyti balasto ir imti judėti Dievo link. [Youcat 276]

Štai ką sako popiežiai

<...> piligriminė kelionė <...> simbolizuoja kiekvieno žmogaus per gyvenimą nueinamą kelią. Piligriminė kelionė yra pats gyvenimas, o žmogus – viator, piligrimas pakeliui į trokštamą tikslą... Viešpats Jėzus nurodo piligriminės kelionės etapus, per kuriuos galima pasiekti šį tikslą: „Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu jums atiduos į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“ (Lk 6, 37–38). [Popiežius Pranciškus, Misericordiae Vultus, 14]