All Questions
prev
Ankstesnis:3.15 Kaip gaunamas švęstas vanduo? Ką teikia palaiminimas?
next
Kitas:3.17 Kodėl piligrimystė ir procesijos? Kas yra rekolekcijos?

3.16 Kas yra relikvijos?

Tradicijos ir liaudiškojo pamaldumo apraiškos

Relikvija yra regimas šventojo priminimas. Dažnai relikvijos yra šventojo drabužių arba kūno dalys. Tai nėra taip keista, kaip gali pasirodyti: tik pagalvok apie žmones, kurie saugo mirusio mylimo žmogaus plaukų sruogą, papuošalą ar kitus daiktus.

Tai, kad turime progą būti šalia šventojo relikvijos ir net paliesti ją, gali padėti mums tikėti. Kaip ir šventieji, galime tapti tikrai visiškai laimingi, kai stengiamės visada išlikti arti Dievo ir mylėti savo artimą.

Relikvijos yra regimas šventųjų priminimas, kuris padeda mums apie juos galvoti ir prašyti jų maldų.
Bažnyčios išmintis

Kokios liaudiškojo pamaldumo formos lydi Bažnyčios sakramentinį gyvenimą?

Krikščioniškosios liaudies religinis jausmas visada reikšdavosi tokiomis įvairiomis Bažnyčios sakramentinį gyvenimą lydinčiomis maldingumo formomis, kaip relikvijų gerbimas, šventovių lankymas, maldininkų kelionės, procesijos, Kryžiaus kelias, rožinis. Bažnyčia apšviečia tikėjimo šviesa ir skatina tikras liaudiškojo maldingumo formas. [KBKS 353]

Ar galima pagerbti relikvijas?

Relikvijų pagerbimas yra vienas iš natūralių žmogiškų poreikių parodyti gerbiamiems žmonėms pagarbą ir dėmesį. Šventųjų relikvijos teisingai pagerbiamos tuomet, kai šlovinamas Dievo veikimas visiškai Jam atsidavusiam žmogui. [Youcat 275]

Štai ką sako popiežiai

<...> Jonas Damaskietis taip pat [kalba apie] šventųjų relikvijų gerbimą ir daro tai remdamasis įsitikinimu, kad krikščionių šventieji yra Kristaus prisikėlimo dalininkai ir todėl negali būti laikomi tiesiog „mirusiaisiais“. Pavyzdžiui, vardydamas tuos, kurių relikvijos ar paveikslai verti gerbimo, Jonas <...> patikslina: „Pirmiausia (gerbiame) tuos, tarp kurių buvojo Dievas, vienintelis šventas, buvojantis tarp šventų (plg. Iz 57, 15), kaip antai šventoji Dievo Motina ir visi šventieji. Būtent jie, kurie – kiek įmanoma – pasidarė panašūs į Dievą savo valios pastangomis ir Dievui juose gyvenant bei jiems padedant, pagrįstai vadinami dievais (plg. Ps 82, 6) <...> [Popiežius Benediktas XVI, Bendrosios audiencijos katechezė, 2009 m. gegužės 6 d.]