All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:
gescheurde aarde

2.12 Bažnyčia viena, tad kodėl krikščionys taip susiskaldę?

Bažnyčios ištakos

Nuo pradžių Jėzus norėjo, kad visi tikintieji būtų viena (Jn 17, 20-23)Jn 17, 20-23: Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs. Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.. Todėl labai skausminga matyti, kad krikščionys yra tokie susiskaldę. Pagrindinės šio susiskaldymo įvairiose bažnyčiose ir bendruomenėse priežastys yra užsispyrimas, išankstiniai nusistatymai ir pačių žmonių nuodėmingumas.

Kiekvieno krikščionio pareiga yra melstis už Bažnyčios suvienijimą. Nors galime bendradarbiauti su Šventąja Dvasia ir kartu siekti vienybės (ekumenizmas), tikrąją vienybę gali suteikti tik Dievas.

> Daugiau skaityk knygoje

Jėzus nori vienos Bažnyčios, bet mūsų nuodėmingumas sukelia susiskaldymus. Turime melsti ir veikti dėl vienybės, tačiau tik Dievas gali ją suteikti.

Bažnyčios išmintis

Kaip įsipareigoti krikščionių vienybės labui?

Troškimas atkurti visų krikščionių vienybę yra Kristaus dovana ir Šventosios Dvasios raginimas. Jis saisto visą Bažnyčią ir reiškiasi per širdies atsivertimą, maldą, tarpusavio brolišką pažinimą, teologinį dialogą. [KBKS 164]

Ar krikščionys nekatalikai yra mūsų seserys ir broliai?

Visi pakrikštytieji priklauso Jėzaus Kristaus Bažnyčiai. Todėl ir tie pakrikštytieji, kurie atsiskyrę nuo visiškos Katalikų Bažnyčios bendrystės, teisėtai vadinami krikščionimis ir pagrįstai laikomi mūsų seserimis ir broliais.

Atsiskyrimai nuo vienos Kristaus Bažnyčios įvyko dėl Kristaus mokslo iškraipymų, žmogiškų nusižengimų ir sutaikinimo dvasios stokos, – ir dažniausiai iš kiekvienos pusės. Dabartiniai krikščionys nekalti dėl istorinio Bažnyčios susiskaldymo. Ir nuo Katalikų Bažnyčios atsiskyrusiose Bažnyčiose ir bažnytinėse bendruomenėse Šventoji Dvasia veikia dėl žmonijos išganymo. Visos jose esančios dovanos, kaip antai: Šventasis Raštas, sakramentai, tikėjimas, viltis, meilė ir kitos charizmos, yra kilusios iš Kristaus. Kur gyva Kristaus Dvasia, ten vyksta vidinis judėjimas susivienijimo kryptimi, nes kas yra vienoje tikrovėje, nori augti kartu. [Youcat 130]

Kur laikosi vienatinė Kristaus Bažnyčia?

Kaip pasaulyje įsteigta ir sutvarkyta bendrija, vienintelė Kristaus Bažnyčia laikosi (subsistit in) Katalikų Bažnyčioje, valdomoje Petro įpėdinio ir bendrystėje su juo esančių vyskupų. Tik per ją galima pasiekti išganymo priemonių pilnatvę, nes visas Naujosios Sandoros gėrybes Viešpats patikėjo vienai apaštalų kolegijai, kurios galva yra Petras. [KBKS 162]

Kodėl Bažnyčia gali būti tik viena?

Yra tik vienas Kristus, todėl gali būti tik vienas Kristaus Kūnas, vienintelė Kristaus Sužadėtinė, taigi viena vienintelė Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Jis yra Galva, Bažnyčia – Kūnas. Kartu jie sudaro „visą Kristų“ (šv. Augustinas). Kaip vieną kūną sudaro daug sąnarių, taip Bažnyčia yra viena, sudaryta iš daugelio dalių (vyskupijų). Viskas kartu yra Kristus.

Jėzus savo Bažnyčią pastatė ant apaštalų pamato. Šis pamatas ją laiko iki šiol. Apaštalų tikėjimas, vadovaujamas Petro, turinčio „meilės pirmenybę“ (šv. Ignotas Antiochietis) tarnystei, perduodamas Bažnyčioje iš kartos į kartą. Ir sakramentai, kuriuos Jėzus patikėjo Apaštalų kolegijai, tebeturi pirmykštę galią. [Youcat 129]

Kokia prasme Bažnyčia yra šventa?

Bažnyčia yra šventa, nes jos steigėjas – Švenčiausiasis Dievas. Kristus atidavė save dėl jos, norėdamas ją pašventinti ir ją pačią padaryti šventinančią. Šventoji Dvasia gaivina ją meile. Joje glūdi išganymo priemonių pilnatvė. Šventumas yra kiekvieno jos nario pašaukimas ir visų jos narių veiklos tikslas. Bažnyčiai priklauso Mergelė Marija ir nesuskaitomi šventieji kaip jos pavyzdžiai ir užtarėjai. Iš Bažnyčios šventumo gauna pašventinimą jos vaikai, čia, žemėje, pripažįstantys esą nusidėjėliai, visada reikalingi atsivertimo ir išskaistinimo. [KBKS 165]

Ar katalikiška yra dalinė Bažnyčia?

Katalikiška yra kiekviena dalinė Bažnyčia (t. y. Vyskupija arba eparchija), kurią sudaro krikščionių bendruomenė, esanti tikėjimo ir sakramentų bendrystėje su vyskupu, įšventintu pagal apaštališkąją įpėdinystę, ir su Romos Bažnyčia, „pirmaujančia meilėje“ (šv. Ignotas Antiochietis). [KBKS 167]

Kodėl mūsų Bažnyčia vadinama Katalikų Bažnyčia?

Graikų kalboje katholon reiškia visuotinis. Bažnyčia yra visuotinė, nes Kristus pašaukė išpažinti visą tikėjimą, išsaugoti visus sakramentus, juos teikti ir visiems skelbti Gerąją Naujieną; ir Jis išsiuntė ją į visas tautas. [Youcat 133]

Kas priklauso Katalikų Bažnyčiai?

Katalikų Bažnyčiai visiškai priklauso žmonės, kurie, vienybėje su popiežiumi ir vyskupais, susivienija su Kristumi, išpažindami katalikų tikėjimą ir priimdami sakramentus.

Dievas norėjo vienos Bažnyčios visiems. Deja, mes, krikščionys, šiam Kristaus troškimui nebuvome ištikimi. Vis dėlto tikėjimas ir bendras Krikštas mus glaudžiai sieja. [Youcat 134]

Kodėl Bažnyčia yra apaštalinė?

Bažnyčia vadinama apaštaline, nes stovi ant apaštalų pamato ir ištikimai laikosi jų tradicijos, ir jai vadovauja apaštalų įpėdiniai.

Jėzus pašaukė apaštalus kaip savo artimiausius bendradarbius. Jie buvo Jo liudytojai. Po Prisikėlimo Jis daug kartų jiems pasirodė, suteikė Šventąją Dvasią ir išsiuntė juos kaip savo įgaliotuosius pasiuntinius į visą pasaulį. Ankstyvojoje Bažnyčioje jie buvo vienybės laidas. Savo pasiuntinystę ir įgaliojimus perdavė vyskupams uždėdami rankas. Taip yra iki šiol. Šis procesas vadinamas apaštališkąja įpėdinyste. [Youcat 137]

Štai ką sako Bažnyčios Tėvai

Kadangi Bažnyčia, įsteigta Viešpaties ir sutvirtinta apaštalų, yra viena visų žmonių Bažnyčia <...> negalima paneigti, kad atsiskyrimas nuo tikėjimo įvyko dėl [klaidingo] supratimo, kada tai, kas buvo skaitoma, priderinta prie savų pažiūrų, užuot savas pažiūras priderinus prie to, kas buvo skaitoma. [Šv. Hiliaras, Apie Švenčiausiąją Trejybę, 7 knyga, 4 sk. (ML 10, 202)]